Kaip patenkama į prekybos žmonėmis tinklą.

Kaip rodo prekybos žmonėmis atvejų analizė, įtraukimo į prekybos žmonėmis tinklus būdai gali būti patys įvairiausi, bet dažniausiai vienokie metodai naudojami kol dar žmonės yra Lietuvoje, o visai kitaip elgiamasi jau išvykus iš šalies. Lietuvoje populiariausi būdai – pažadai, apgaulė, įklampinimas į skolas – realias ar menamas, o išvykus iš šalies, „švelnus“ elgesys pasikeičia į tiesioginius gąsdinimus ar net fizinį smurtą. 

Verbavimo būdai Lietuvoje gali būti:

  • „Gero, padoraus“ darbo pažadai.
  • Siūlant didelius atlyginimus (pvz., 1000–2000 eurų per
    savaitę)
  • Siūlant „gražų ir lengvą“ gyvenimą, „pasidairyti po
    pasaulį“, ir pan.
  • Pasinaudojant asmenų pažeidžiamumu: siūlant draugystę,
    meilę, įgaunant pasitikėjimą; vaikams siūlant užsidirbti, turėti savų pinigų ir
    pan.
  • Įstumiant į skolas, ypač asmenis iš sudėtingų, sunkiai
    besiverčiančių, socialinei rizikos grupei priskiriamų šeimų (nuperkant kokių
    nors gražių mažmožių, suteikiant nedidelių paslaugų ar paskolų) ir po to
    verčiant atidirbti, nes nesugeba grąžinti skolos.
  • Primetant menamas skolas: bandoma įteigti, kad renkant
    informaciją, ieškant darbo, tvarkant dokumentus jau  investuota tam tikra
    suma (dažnai labai didelė) ir todėl asmuo privalo atidirbti.
  • Šantažas ir gąsdinimai dėl esą netinkamo elgesio, tam
    tikrų nusikalstamoms priskiriamų veikų ir pan.

ASMENŲ PARDAVIMO BŪDUS UŽSIENYJE GALIMA BŪTŲ IŠSKIRTI DU PAGRINDINIUS BŪDUS – TIESIOGINĮ IR NETIESIOGINĮ:

  • Tiesioginis, kai žmogus yra parduodamas kaip bet kokia
    kita prekė, pvz., naudotas automobilis ar cigaretės, sudarant sandėrį. Žmogaus
    sutikimo ar nuomonės čia niekas neklausia, pardavimo momentu jis net nežino,
    kas iš tiesų dedasi. Tik vėliau jis yra informuojamas, kad buvo parduotas ir
    kad nuo šiol turės atidirbinėti „savo kainą“.
  • Netiesioginis, kuomet žmogus įstumiamas  į
    dideles skolas, neretai menamas. Tokie atvejai tampa vis dažnesni ir čia labai
    sunku įrodyti patį pardavimo faktą – atrodo, kad viskas vyksta su tavo žinia ir
    sutikimu, tik aplinkybės susiklosto nesėkmingai. Pats pardavimo faktas lyg ir
    išnyksta.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis dažniau yra atkreipiamas dėmesys į internetinių technologijų reikšmę prekybos žmonėmis srityje. Įvairūs pažinčių portalai ir socialiniai tinklai tampa lengva ir sunkiai kontroliuojama žmonių verbavimo priemone. Interneto pagalba prekeiviai žmonėmis gali nesunkiai išsirinkti, susirasti ir įtikinti aukas. Be to, įvairūs internetiniai portalai jau yra ne tik priemonė prisivilioti žmones, bet ir realiai juos išnaudoti. Interneto modelių paslaugas siūlančiose svetainėse, pažinčių portaluose, internetinės pornografijos tinkluose neretai išnaudojami nepilnamečiai, o kartais ir mažamečiai vaikai.  Lietuva šioje srityje taip pat skaičiuoja jau ne vieną nuo to nukentėjusią auką.

IŠVEŽTI BANDOMA VISUS, KURIUOS GALIMA IŠVEŽTI

Svarbu paminėti, kad prekyba žmonėmis – nepaprastai dinamiška ir greitai kintanti sritis. Verbavimo būdai ir priemonės, skirtos įvilioti žmones į prekybos žmonėmis spąstus, dažnai kinta, sparčiai vystosi, todėl yra būtina ugdyti bendrą visuomenės sąmoningumą ir mažinti jos abejingumą šiai problemai. Vyraujantis požiūris „man taip neatsitiks“ arba „jie patys kalti“ ne tik nepadeda apsaugoti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių žmonių, bet ir prisideda prie šios veiklos skatinimo.

Visuomenės abejingumas skaudžiausiai atsiliepia labiausiai pažeidžiamoms žmonių grupėms. Žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali apsisaugoti patys, tampa pagrindiniu prekeivių žmonėmis taikiniu. Dažnai aukomis tampa:

  • Vaikai ir nepilnamečiai, kurie, nepriklausomai nuo jų
    gyvenimo sąlygų, yra linkę labiau pasitikėti žmonėmis. Juos lengviau įtikinti,
    o internetinėje erdvėje – lengviau surasti ir pasiekti. ]
  • Vaikai iš globos namų ar probleminių šeimų, kurie
    dažnai nelanko mokyklų, sunku rasti už juos atsakingus asmenis.
  • Asmenys, desperatiškai ieškantys papildomo pajamų
    šaltinio. Tai didelių skolų turintys, paskolas pasiėmę, šeimas  ir vaikus
    išlaikantys žmonės, kurie nepavyksta reikalingų pajamų užsidirbti Lietuvoje.
  • Socialinei rizikos grupei priskiriami žmonės, kurie
    dažnai yra ignoruojami ar nepriimami vietinių bendruomenių, pvz: benamiai
    asmenys, nuo įvairių priklausomybių kenčiantys žmonės ir kt.
  • Potencialūs emigrantai  (angl. would-be migrants), kurie yra pasiruošę ir gali
    iš karto savo noru išvykti į kitas šalis vos gavę pelningai skambančius
    pasiūlymus.

Tačiau pasak policijos pareigūnų, nepriklausomai nuo išvardintų rizikos grupių, šiandien prekeiviai žmonėmis  į užsienį stengiasi išvežti visus, kuriuos galima išvežti. Todėl negalima teigti, kad asmenims, kurie nepatenka į pažeidžiamų žmonių grupes, prekybos žmonėmis pavojai negresia.

Asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis nusikaltimų, pagalba teikiama telefonu:
Lietuvoje +370 800 91119
Alytaus apskrityje +370 608 13236
Iš užsienio +370 616 91119